Artūras Jonkus

Prisijungiau prie FranklinCovey Lietuva trenerių komandos

Šią savaitę teko vesti pirmuosius kompanijos FranklinCovey mokymus „7 įpročiai vadovams“ lietuvių kalba. Tai buvo šios programos startas lietuviškai. Esu labai dėkingas visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą ir komentarus aptariant šią programą.

Be įprastinių komunikacijos mokymų ir seminarų bei dėstymo ISM Vadybos ir Ekonomikos universitete nuo šių metų dar vedu dvi FranklinCovey programas - „7 įpročiai vadovams“ bei „Lyderystė: puikūs lyderiai, puikios komandos, puikūs rezultatai“.

Tai puikios programos, skirtos įvairaus lygio vadovams.  Pirmoji programa -„7 įpročiai vadovams“ skirta vidurinio lygio vadovams, o „Lyderystė: puikūs lyderiai, puikios komandos, puikūs rezultatai“, skirta aukščiausio lygio vadovams. Programos grindžiamos ne šiuo metu populiariais „greito remonto“ metodais, bet esminiais verslo principais.

Švyturys - čekiškas alus Tbilisyje

Praėjusią savaitę lankantis Tbilisyje viename iš barų teko aptikti „Švyturio“ alaus. Prie čekiško alaus buvo prierašas, kad tai čekiškas alus, o prie „Švyturio“ jokio užrašo. Tai sukėlė mūsų smalsumą, ar baro darbuotojai žino kokios šalies alus yra „Švyturys“. Paklausėm mus aptarnavusios padavėjos, kuri paprašė minutę palaukti ir nuėjo pasitikslinti į barą. Po kiek laiko grįžusi mergina paaiškino, jog „Švyturys“ tai čekiškas alus. Iš karto neatskleidę savo „slapto pirkėjo“ kėslų prieš atsiskaitant išsidavėm, jog tai buvo tik baro žinių patikrinimas. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog kitą dieną radom barą, kur „Švyturys“ buvo žinomas, kaip lietuviškas alus ir net lietuviška trispalvė kabojo.

Apie valstybių pavadinimus

Prieš kurį laiką buvo kilusi diskusija Lietuvoje ar nevertėtų pakeisti Lietuvos pavadinimą anglų kalba, nes jis sunkiai ištariamas, ilgas ir t.t.

Ruošiantis kelionei į Gruziją bandžiau kai kurią informaciją atrasti per Google. Ir tada supratau, kad Gruzija turi dar labiau nepavydėtiną situaciją dėl savo angliško pavadinimo. Pavyzdžiui per Google Trends negali pasižiurėti, kaip dažnai Gruzija yra ieškoma internete, nes rezultatai kartu sudedami su JAV viena iš Valstijų – Džordžija. Daug kas dar prisimena juokingas istorijas apie amerikiečių geografijas žinias, kai interneto diskusijose jie piktinosi Rusijos armijos dislokavimu JAV Džordžijos valstijoje.

Matyt ir šį Gruzijos bei JAV valstijos pavadinimų sutapimą ir Lietuvos sunkiai tariamą pavadinimą anglų kalba galima išnaudoti, kaip privalumą. Austrai, kai jiems nusibodo jų šalies maišymas su Australija išsileido marškinėlius - No kangaroos in Austria.

Ar žiniasklaida atspindi tai, kuo gyvena žmonės?

Besirengiant vienam iš seminarų į rankas pateko įdomios  G.Ray Funkhouser studijos apie temas žiniasklaidoje ir gyventojų prioritetus aprašymas. Tyrimas atliktas JAV ir publikuotas praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Nors nuo tyrimo praėjo nemažai laiko, pati tema išlieka įdomi ir aktuali iki šiol.

Tyrimo esmė labai paprasta. Buvo lyginami visuomenės nuomonės tyrimai apie tai, kokios problemos gyventojams atrodo aktualiausios ir žiniasklaidos temų monitoringas. Beveik trečdalis spaudoje nuolat pasirodančių temų visiškai nepateko į gyventojams aktualių temų sąrašą. Idomu, koks būtų neatitikimo santykis Lietuvoje?

Ši studija paskatino tyrinėtojus giliau domėtis, kas veikia žiniasklaidos temų pasirinkimą bei per kiek laiko temos nuolat pasirodančios žiniasklaidoje tampa aktualios gyventojams.

Pavasarinės kovos su korupcija

Pavasaris sujudino ne tik gamtą, bet ir specialiąsias tarnybas. Kaip ir valstiečių pavasarinis darbas, taip ir STT agentų bei prokurorų darbo vaisiai atrodo yra orientuoti į rudenį. Kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi.

O sėjamas įspūdis, kad valsybėje kovojama su korupcija net tarp Seimo narių. Prokurorai grasinasi ateiti į Seimą ir paprašyti kai kurių Seimo narių „galvų“. Tačiau kaži, ar kas tikisi, kad iš šitos pavasarinės sėjos bus rimtų grūdų.

Greičiausiai bus tik informaciniai burbulai, kurių tikslas sumažinti kai kurių partijų reitingus prieš rinkimus ir parodyti, kad kova su korupcija įsibėgėja.

Reklamos kainos ant golfo žaidėjo drabužių

Vartant Golf World akis užkliuvo už straipsnio apie reklamos įkainius ant profesionalaus golfo žaidėjo aprangos. Įdomi informacija bendram supratimui apie šios sporto šakos reklamos rinką.

Brangiausia reklama iki 2.5 milijono svarų yra ant golfo žaidėjo krepšio. Logo ant marškinėlių rankovės bendrovei gali atsieiti nuo 5000 iki 500 000 svarų sterlingų priklausomai nuo žaidėjo reitingo.

Pasikeitimai

Nuo šiandien mano dienoraštis persikelia į  būsimo kompanijos "A.Jonkus ir partneriai" puslapio dienoraščių skiltį. Koporatyvinis puslapis dabar kuriamas ir netrukus jį pristatysime.

Tokius pasikeitimus lėmė pasikeitimai mūsų kompanijoje. Prie „A.Jonkus ir partneriai“ kompanijos, kaip partneris, prisijungė Liutauras Ulevičius bei projektų vadovė Eglė Gabrytė. Abu kolegos yra puikūs savo srities specialistai, turintys didelę ir įvairialypę patirtį komunikacijoje. Mūsų komandos padidėjmas leis imtis naujų ir dar įvairesnių projektų.

Kiek kainuoja "korektūros" klaidos

Nustebino vakar dienos “Veido” numeris. Senai teko matyti taip sunkiai su skaičiais ir sveiku protu sutariantį straipsnį.

Pati idėja parašyti, kaip dirba valstybei priklausančios įmonės ir kokie jų ekonominiai rodikliai, yra puiki. Tačiau, kai “Lietuvos geležinkelių” ar kitų stambių įmonių turtas vertas tik kelių milijonų litų, o apyvartos vos siekia milijoną pasidaro graudžiai juokinga. Nesinori tikėti, kad tokiu būdu buvo bandoma parodyti privataus verslo efektyvumą.

Greičiau tai rodo, jog redakcijoje neatsirado nė vieno žmogaus, kuris pagalvotų, jog pelnas negali būti didesnis nei apyvarta. Ir dar 32 kartus, kaip pavyzdžiui AB "Rytų skirstomieji tinklai" atveju. Tiesiog įdomu, kaip žurnalas taisys tokias „korektūros“ klaidas.

Apie Lietuvos panašumą į Rusiją ir oligarchus

Iš šios savaitės komentarų dėmesį patraukė M.Laurinavičiaus komentaras „Kuo Lietuva primena Rusiją?“ Labai gera įžvalga dėl Lietuvos panašumo į B.Jelcino Rusiją. Tik labiau sakyčiau į antros kadencijos B.Jelcino Rusiją, kai norėdami išlaikyti prezidentą poste ir išvengti komunisto lyderio atėjimo į valdžią, verslininkai masiškai pirko žurnalistus ir straipsnius žiniasklaidoje, o taip pat pačias žiniasklaidos priemones.

Kaip pastebėjo V.Paniuškin, rusų žurnalistas ir rašytojas, taip buvo peržengta dar viena demokratijos naikinimo riba šioje šalyje. Pirmoji riba, pasak rašytojo, buvo pirmasis karas Čečėnijoje.

Oponuojant komentaro autoriui, kuris oligarchais vadina tik verslininkus, kurie turi žiniasklaidos priemonių, reikėtų pastebėti, jog oligarchai nėra vien tik verslininkai, kurie valdo žiniasklaidos priemones. Rusijos pavyzdžiai rodo, jog kovą už įtaką prezidentui V.Putinui laimėjo kaip tik tie oligarchai, kurie nevaldė žiniasklaidos priemonių. Vienas iš geriausių tokių pavyzdžių - R.Abramovičius.

Tyrimas prieš kartelius ar "atpirkimo ožio" ieškojimas

Šiuo metu kai visi, įskaitant premjerą, susirūpinę kainų kilimu ar kritimu (priklauso nuo požiūrio), aktyviai pradėjo reikštis Konkurencijos taryba, bandydama išsiaiškinti, ar pieno ir mėsos perdirbėjai nėra sudarę kartelinių susitarimų. Sveikintina iniciatyva, jei tai yra šios įstaigos iniciatyva, o ne politinis užsakymas atrasti kaltus dėl kylančių maisto produktų kainų.

Matydamas nuolat pasirodančią Konkurencijos tarybos informaciją apie jų aktyvią veiklą prisiminiau neseną istoriją, kaip, pagal vieno vis dar aukšto rango politiko valią, buvo pradėtas tyrimas prieš „Mažeikių naftą“ dėl naudojimosi monopoline padėtimi.

Tyrimas baigėsi teismais. Teismas atmetė Konkurencijos tarybos ieškinį, kaip nepagrįstą. Tačiau visas triukšmas sukeltas tyrimo laikotarpiu liko vartotojų atmintyje. Jei kyla benzino kainos – kaltink „Mažeikių naftą“. Degalinių tinklų tas tyrimas nepalietė. Viešoj erdvej kalti buvo rasti – „Mažeikių nafta“.

Šis mėsos ir pieno kainų tyrimas prekybos tinklų, matyt, irgi nepalies.  Tad dėl kylančių kainų viešoj erdvėj kaltininkas jau rastas, nepaisant, kuo pasibaigs tyrimas.   

Jamam kasą

"Nekiškit rankų į svetimą kasą“. Ši frazė, nuskambėjusi iš žinomo verslininko lūpų kalbant apie valstybės biudžetą, labai aiškiai įvardija kai kurių verslo grupių požiūrį į  visuomenę, valstybę ir valdžią.

Iki šiol niekas taip aiškiai ir ciniškai nebuvo įvardijęs dabartinės politinės situacijos Lietuvoje,  kai valstybės biudžetas yra viso labo kasa. Tęsiant tokio požiūrio logiką premjeras yra tik kasos laikytojas. Rinkimai viso labo yra tik kasos ėmimas. O į artėjančius parlamento rinkimus kai kurios partijos galėtų ateiti su šūkiu  – „Jamam kasą“.