Artūras Jonkus

Apie Lietuvos panašumą į Rusiją ir oligarchus

Iš šios savaitės komentarų dėmesį patraukė M.Laurinavičiaus komentaras „Kuo Lietuva primena Rusiją?“ Labai gera įžvalga dėl Lietuvos panašumo į B.Jelcino Rusiją. Tik labiau sakyčiau į antros kadencijos B.Jelcino Rusiją, kai norėdami išlaikyti prezidentą poste ir išvengti komunisto lyderio atėjimo į valdžią, verslininkai masiškai pirko žurnalistus ir straipsnius žiniasklaidoje, o taip pat pačias žiniasklaidos priemones.

Kaip pastebėjo V.Paniuškin, rusų žurnalistas ir rašytojas, taip buvo peržengta dar viena demokratijos naikinimo riba šioje šalyje. Pirmoji riba, pasak rašytojo, buvo pirmasis karas Čečėnijoje.

Oponuojant komentaro autoriui, kuris oligarchais vadina tik verslininkus, kurie turi žiniasklaidos priemonių, reikėtų pastebėti, jog oligarchai nėra vien tik verslininkai, kurie valdo žiniasklaidos priemones. Rusijos pavyzdžiai rodo, jog kovą už įtaką prezidentui V.Putinui laimėjo kaip tik tie oligarchai, kurie nevaldė žiniasklaidos priemonių. Vienas iš geriausių tokių pavyzdžių - R.Abramovičius.

Tyrimas prieš kartelius ar "atpirkimo ožio" ieškojimas

Šiuo metu kai visi, įskaitant premjerą, susirūpinę kainų kilimu ar kritimu (priklauso nuo požiūrio), aktyviai pradėjo reikštis Konkurencijos taryba, bandydama išsiaiškinti, ar pieno ir mėsos perdirbėjai nėra sudarę kartelinių susitarimų. Sveikintina iniciatyva, jei tai yra šios įstaigos iniciatyva, o ne politinis užsakymas atrasti kaltus dėl kylančių maisto produktų kainų.

Matydamas nuolat pasirodančią Konkurencijos tarybos informaciją apie jų aktyvią veiklą prisiminiau neseną istoriją, kaip, pagal vieno vis dar aukšto rango politiko valią, buvo pradėtas tyrimas prieš „Mažeikių naftą“ dėl naudojimosi monopoline padėtimi.

Tyrimas baigėsi teismais. Teismas atmetė Konkurencijos tarybos ieškinį, kaip nepagrįstą. Tačiau visas triukšmas sukeltas tyrimo laikotarpiu liko vartotojų atmintyje. Jei kyla benzino kainos – kaltink „Mažeikių naftą“. Degalinių tinklų tas tyrimas nepalietė. Viešoj erdvej kalti buvo rasti – „Mažeikių nafta“.

Šis mėsos ir pieno kainų tyrimas prekybos tinklų, matyt, irgi nepalies.  Tad dėl kylančių kainų viešoj erdvėj kaltininkas jau rastas, nepaisant, kuo pasibaigs tyrimas.   

Jamam kasą

"Nekiškit rankų į svetimą kasą“. Ši frazė, nuskambėjusi iš žinomo verslininko lūpų kalbant apie valstybės biudžetą, labai aiškiai įvardija kai kurių verslo grupių požiūrį į  visuomenę, valstybę ir valdžią.

Iki šiol niekas taip aiškiai ir ciniškai nebuvo įvardijęs dabartinės politinės situacijos Lietuvoje,  kai valstybės biudžetas yra viso labo kasa. Tęsiant tokio požiūrio logiką premjeras yra tik kasos laikytojas. Rinkimai viso labo yra tik kasos ėmimas. O į artėjančius parlamento rinkimus kai kurios partijos galėtų ateiti su šūkiu  – „Jamam kasą“.

Užsakomųjų straipsnių efektyvumo tyrimas. Už ir prieš

Šią savaitę nemažai dėmesio buvo skirta užsakomiesiems straipsniams žiniasklaidoje. Tyrimas, kurį skelbė monitoringo kompanija, mano galva, yra perdėm optimistiškas dėl to, kad žmonės atskiria paslėptus užsakomuosius straipsnius.

Iš patirties žinau, kad bet koks teigiamas straipsnis konkurentų atžvilgiu versle vertinamas kaip paslėpta reklama, nors jis buvo parašytas be jokių užsakymų. Tad paprastu apklausos būdu nustatyti, kaip gerai žmonės atskiria paslėptus užsakomuosius straipsnius yra pakankamai sudėtinga. Toks tyrimas reikalautų išsamesnės metodikos, kuri duotų galimybę įvertinti apklausiamojo kompetencijas įvertinant straipsnius žiniasklaidoje.

Dar sudėtingiau yra įvertinti kiek skiriasi užsakytų ir neužsakytų straipsnių efektyvumas komunikacijoje. Nes skaitytojo požiūris į užsakomąjį straipsnį nėra tolygus to straipsnio poveikiui į tą žmogų. Kaip pavyzdys galėtų būti didelė žmonių nemeilė reklamai, bet niekas neabejoja, kad ta pati nemėgstama reklama turi poveikį jos nemėgstantiems žmonėms.

Paslėptos reklamos ir užsakytųjų straipsnių žiniasklaidoje problema  yra labai aktuali komunikacijoje, tačiau negalima jos vertinti tiesmukiškais ir supaprastintais tyrimais.

 

Rusijoje Ryga vis dar Lietuvos sostinė

Eilinį įrodymą, kad daugeliui rusų Ryga vis dar yra Lietuvos sostinė šiandien pademonstravo Rusijos televizijos kanalas NTV Plius Sport Online. Komentuodamas Eurolygos Top 16 grupes, šis televizijos kanalas prie “Lietuvos ryto” krepšinio komandos pavadinimo užrašė, kad ši komanda yra iš Latvijos. Tad rodomose lentelėse tik  "Žalgiris" atstovavo Lietuvą, o Latvija galėjo džiaugtis netikėtai patekusi į Eurolygos Top 16.