Prieš metus Thomas L.Friedman parašė straipsnį „The first law of petropolitics“ išspausdintą žurnale Foreign Policy: http://www.foreignpolicy.com/story/cms.php?story_id=3426
Jei autorius yra teisus su savo apibendrinimais, kad demokratijos mažėjimas išteklių turtingose šalyse priklauso nuo naftos kainų augimo, tai tada visos optimistinės prognozės apie Rusijos, kaip demokratinės valstybės, plėtrą neturi jokio realaus pagrindo.
Pažiūrėjus į pasaulio pirmąjį naftos eksportuotojų dešimtuką pamatysime, jog visos naftos turtingos išteklių šalys yra mažiau ar daugiau nedemokratinės valstybės. Ir tik vienintelė išimtis yra Norvegija. Jei pažiūrėsime pirmąjį šalių naftos eksportuotojų dešimtuką ir jų vietą pagal politinę ir spaudos laisvę, tai tik Norvegija yra visiškai laisva pagal šiuos du parametrus. Tuo tarpu tarp didžiausių naftos importuotojų didesne išimtimi galima laikyti tik Kiniją, kuri turi suvaržytas politines ir spaudos laisves.
Turint omenyje vis didėjančią pasaulio šalių priklausomybę nuo energetinių resursų bei augančias energetikos resursų kainas, kyla klausimas ar šalys, kurios disponuoja energetiniais ištekliais, nebandys „perkainoti“ tarptautiniuose santykiuose vyraujančių vertybių. Pirmųjų ženklų jau esama. Tai - Rusijos konfrontacinė politika su ES ir JAV, Irano branduolinė programa, Venesuelos ekonomikos nacionalizavimo programa.
Glaudūs šių šalių santykiai rodo, kad formuojasi nauja šalių grupė, kurią tarpusavyje sieja tik energetinių resursų nuosavybė. Šių šalių bendras interesas - kuo aukštesnės naftos kainos. Tai leidžia joms vykdyti savo ambicingus, finansiškai nepaskaičiuotus ir kartais beprotiškus planus. Vienas iš naftos kainų stabilumo faktorių yra ir pasaulio politinis stabilumas. Šios šalys nėra suinteresuotos visišku politiniu stabilumu, nes tai leistų kristi naftos kainoms. Tad galima daryti išvadą, kad konfrontacija tarptautiniuose santykiuose šioms šalims neša dideles papildomas pajamas.
Jau kelinti metai daugiau pajamų nei išlaidų turintį Rusijos biudžetą stipriai veikia Rusijos politikų elgsena Maskvoje. Nenuostabu, kad atgyja Rusijos galybės atstatymo idėjos. Lieka tik klausimas, ar naftos ir dujų kainos bus aukštos pakankamai ilgai, kad Rusija galėtų savo net slapčiausius planus įgyvendinti.