Artūras Jonkus

Rinkodara virtualiame pasaulyje

Šiandienos "Lietuvos ryto" priedas "Vartai" rašo apie Lietuvos įmonių ketinimus įsikurti "Second life". Rinkodaros galimybės vadinamuose virtualiuose pasauliuose tarptautinėje rinkodaroje nėra visiška naujovė. Dar prieš porą metų žurnale Harvard Business Review pasirodė straipsnis šia tema -"Avatar based Marketing".

Lietuvoje tarp komunikacijos ir rinkodaros specialistų vyrauja stereotipas, kad naujienų portalai vis dar yra pagrindinės vietos, kur lankosi jų potencialūs vartotojai. Matyt dėl šios priežasties daugiau reklamai pasirenkami naujienų portalai, tokie, kaip www.delfi.lt, http://lrytas.lt .

Tuo tarpu iki šiol rinkodaroje nėra tinkamai įvertinti socialinių ryšių portalai tokie, kaip www.one.lt ir kiti.  Socialinių ryšių portalai iki šiol nepagrįstai laikomi tik kaip paauglių "susibūrimo vietos".

Apie įvaizdžio konkursus ir jų reputaciją

Po eilinio įvaizdžio konkurso, kuris baigėsi eiliniu skandalu šį kartą dėl plagijavimo, norom nenorom užduodi sau klausimą, kas yra blogai Lietuvoje su įvaizdžio kūrėjais, komunikacijos konsultantais ar "pijarščikais" (tegu kiekvienas pasirenka pagal malonumą ausiai), jei nė vienas konkursas negali baigtis normaliai.

Galima, žinoma, kaltinti konkursų rengėjus, kad jie to nemoka tinkamai organizuoti. Tačiau tada bet kuriam "įvaizdistui" lieka pasirinkimas nedalyvauti netinkamai surengtam konkurse. Juk matyt net komunikacijos pirmakursis pasakys, kad dalyvavimas skandalinguose konkursuose kenkia konsultanto reputacijai. Iš kitos pusės, jei tokius konkursus nuolat lydi skandalai, matyt, ne kas kitas, o jo dalyviai tuos skandalus išviešina.

Ar ne dėl to po dešimties metų profesijos gyvavimo staiga pajuntama, jog "pijarščikų" nemėgsta. Tada reikia keisti profesijos terminologiją, nes pirminiai pavadinimai sukompromituoti. Tik ar tai padės, jei net profesiniuose konkursuose patys "specai" riejasi netausodami savo reputacijos?

Kaip Rusijos URM integruoja Baltijos rusus

http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=13806197
Baltijos šalyse pasirodė žurnalas rusakalbiams, kurį finansuoja Rusijos URM. Žurnalo turinį matyt galima nuspėti. Labai įdomiai žurnalo misiją nurodo žurnalo redaktorius. Dmitrijus Kondrašovas sako, kad leidinio tikslas – padėti besiformuojančioms rusų bendruomenėms integruotis Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Kaip visada tenka tik spėlioti, kokią reikšmę žodžiui integracija suteikia Rusijos URM. Ar tik riaušės Taline nebus Maskvos laikomos rusakalbių integraciniu renginiu?

Pirmoji pagalba ir reputacija

Ar jums kada nors teko suteikti pirmąją pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, skendusiam ar užspringusiam maistu? Daugelis iš mūsų atsakytų – ne. O ką jūs darytumėte, jei pas jus atėjęs klientas staiga prarastų sąmonę? Matyt, daugelis kompanijų ar įstaigų vadovų net nesusimastė, kad tokios situacijos visai įmanomos. Tai gali būti telekomunikacijų kompanijos pardavimo salonas ar banko skyrius ar bet kokia kita įstaiga. Kaip pirmoji pagalba susijusi su kompanijos reputacija? Labai tiesiogiai. Galite įsivaizduoti antraštes žiniasklaidoje, jei kurio nors banko skyriuje belaukiant greitosios pagalbos automobilio mirtų žmogus.

Po tokių minčių ir kilo idėja, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kuri užsiima pirmosios pagalbos mokymais, pasiūlytų tokius kursus kompanijoms, kurioms pagal veiklos profilį nereikia privalomai darbuotojų apmokyti, tačiau tai galėtų būti socialiai atsakingos kompanijos rūpestis savo klientais ir darbuotojais.

Pirmas žingsnis padarytas. Kartu su kompanija Primum Esse parengtas komandos formavimo projektas su pirmos pagalbos mokymo elementais. Tai, matyt, pirmasis projektas Lietuvoje, kai mokymų kompanija kartu su nevyriausybine organizacija siūlo mokymus, kurie gali būti kompanijos socialinės atsakomybės politikos formavimo dalimi. Šis projektas taip pat geras pavyzdys, kai nevyriausybinė organizacija yra realus partneris, o ne tik lėšų prašytojas savo veiklai.

Naftos kainos, demokratija ir Rusija

Prieš metus Thomas L.Friedman parašė straipsnį „The first law of petropolitics“ išspausdintą žurnale Foreign Policy: http://www.foreignpolicy.com/story/cms.php?story_id=3426

Jei autorius yra teisus su savo apibendrinimais, kad demokratijos mažėjimas išteklių turtingose šalyse priklauso nuo naftos kainų augimo, tai tada visos optimistinės prognozės apie Rusijos, kaip demokratinės valstybės, plėtrą neturi jokio realaus pagrindo.

Pažiūrėjus į pasaulio pirmąjį naftos eksportuotojų dešimtuką pamatysime, jog visos naftos turtingos išteklių šalys yra mažiau ar daugiau nedemokratinės valstybės. Ir tik vienintelė išimtis yra Norvegija. Jei pažiūrėsime pirmąjį šalių naftos eksportuotojų dešimtuką ir jų vietą pagal politinę ir spaudos laisvę, tai tik Norvegija yra visiškai laisva pagal šiuos du parametrus. Tuo tarpu tarp didžiausių naftos importuotojų didesne išimtimi galima laikyti tik Kiniją, kuri turi suvaržytas politines ir spaudos laisves.

Turint omenyje vis didėjančią pasaulio šalių priklausomybę nuo energetinių resursų bei augančias energetikos resursų kainas, kyla klausimas ar šalys, kurios disponuoja energetiniais ištekliais, nebandys „perkainoti“ tarptautiniuose santykiuose vyraujančių vertybių. Pirmųjų ženklų jau esama. Tai - Rusijos konfrontacinė politika su ES ir JAV, Irano branduolinė programa, Venesuelos ekonomikos nacionalizavimo programa.

Glaudūs šių šalių santykiai rodo, kad formuojasi nauja šalių grupė, kurią tarpusavyje sieja tik energetinių resursų nuosavybė. Šių šalių bendras interesas - kuo aukštesnės naftos kainos. Tai leidžia joms vykdyti savo ambicingus, finansiškai nepaskaičiuotus ir kartais beprotiškus planus. Vienas iš naftos kainų stabilumo faktorių yra ir pasaulio politinis stabilumas. Šios šalys nėra suinteresuotos visišku politiniu stabilumu, nes tai leistų kristi naftos kainoms. Tad galima daryti išvadą, kad konfrontacija tarptautiniuose santykiuose šioms šalims neša dideles papildomas pajamas.

Jau kelinti metai daugiau pajamų nei išlaidų turintį Rusijos biudžetą stipriai veikia Rusijos politikų elgsena Maskvoje. Nenuostabu, kad atgyja Rusijos galybės atstatymo idėjos. Lieka tik klausimas, ar naftos ir dujų kainos bus aukštos pakankamai ilgai, kad Rusija galėtų savo net slapčiausius planus įgyvendinti. 

Masinė „iPhone“ karštligė įtraukė ir lietuvį

Straipsnis, kuris man paaiškino, kodėl SBA prieš porą metų taip ilgai ieškojo žmogaus komunikacijai.

http://www.lrytas.lt/?data=20070709&id=var09_a5070709&view=2

Interpeliacija

Atrodo, kad darbiečiai ir libdemai prieš vasarą nutarė pasismaginti ir surengė spektaklį pavadintą interpeliacija. Kad jie neįkas dabartinei vyriausybei, buvo aišku, tad lieka klausimas, kam prieš nurimstant politiniam sezonui reikalingas „tuščias“ politinis veiksmas?  Matyt, visgi tikėtasi visuomenės palankumo dividendų, rodant, kad šios partijos nori „tvarkos ir teisingumo“.

Iš šios interpeliacijos įdomesnis faktas yra tas, kad kai kurie ministrai gavo nepasitikėjimo balsų. Ir čia visuomenės apklausų numylėtinė V.Blinkevičiūtė tapo pati nemylimiausia tarp seimūnų. Ministrai žiūrėdami i savo „reitingavimą“ Seime turėtų pagalvoti, dėl kokių priežasčių tos pačios vyriausybės ministrai yra taip skirtingai opozicijos vertinami.